2011 m. spalio 4 d., antradienis

Mano gyvenimo knyga


mano pats tikriausias tikėjimas..
vaikystėj atrastas,
bet tuomet dar nesuprastas..

Pirmąkart "Mažąjį princą" perskaičiau, kai atradau jį, susivėlusį liūdnų akių, bet meilės kupina širdim berniuką, besikuisdama tarp močiutės sendaikčių. Nepamenu, kiek man buvo metų. Tikrai neturėjau būti vyresnė nei septynerių ar aštuonerių metų baili mergaičiukė. Todėl spėju, kad tai buvo 1991-ųjų arba 1992-ųjų metų vasarą. O laimės kiek tada radau pageltusiuose puslapiuose. Pasaulyje, kur dainuoja šulinys ir juokiasi žvaigždės, kur kalba lapės ir gėlės. Kvatojau iš dramblio pasislėpusio skrybėlėj, iš žioplių karaliaus ir biznieriaus, kvailesnių už mažą berniuką. O galvoje sukosi žvaigždės ir planetos. Toje pasakoje radau viską, ko reikia vaikui. 

Ir nė nenumaniau, neužuodžiau, nesvajojau, net nėkart nesusapnavau, kokia ši knyga man pasidarys brangi. Pati brangiausia.

Antrąkart "Mažąjį princą" skaičiau jau užaugus. 2003-siais metais. Močiutės mirties naktį. Nuo tos nakties - tai mano gyvenimo knyga. Nepamenu, dėl ko taip smarkiai raudojau.. ar iš ilgesio močiutei, ar iš ilgesio tam pasišiaušusiam šalikuotam berniukui...Sakinys po sakinio, žodis po žodžio atradau tiesą. Toje knygoje radau viską, ko reikia suaugusiam žmogui.

"Kai leidiesi prijaukinamas, gali tekti ir trupučiuką paverkti..." 
Gyvenimas pats reikiamu momentu padiktuoja tiesas, kuriomis turi tikėti!

"Mažasis princas" - vienintelė prancūzų lakūno Antuano de Sent-Egziuperi knyga, kurią jis skyrė vaikams. Bet jos pasakiškas turinys anaiptol nepasako, kad ji yra vaikiška. Tai knyga apie gyvenimą. Gyvenimą tokį, koks jis privalo būti - prasmingas ir turintis tikslą. O žmonėms taip sunku rasti prasmę, kadangi jie pasiklydę tarp norų ir nesugeba pamatyti tikrųjų vertybių: "Tavo planetos žmonės, - tarė mažasis princas, - augina penkis tūkstančius rožių tame pačiame darže ir neranda jame, ko ieško...<...> O juk tai, ko ieško, būtų galima rasti vienoje rožėje arba truputėlyje vandens." Tai knyga apie žmonių santykius, pareigas vienas kitam, atsakomybę ("Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji"), rūpinimąsi vienas kitu ("Tavo rožė tau tokia brangi todėl, kad tu jai paskyrei tiek laiko."). Tai knyga, kuri primena, kaip svarbu neskubėti, nepralėkti, nesėdėti įsikniaubus į popierius ar kitus "rimtus" dalykus ("Žmonės neturi laiko ko nors pažinti. Jie nusiperka viską jau gatavą iš prekybininkų. Bet kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirkti draugų, tai draugų žmonės ir neturi"), o pastebėti aplink esančius žmones, mokytis iš blogųjų ydų ir susidraugauti su pačiais geriausiais. "Gerai, kad turėjai bičiulį, net jeigu mirsi." Tai knyga, kuri niekada neleis pamiršti, kaip smarkiai žmogui reikalingas kitas žmogus!

Skaityčiau ir skaityčiau..
cituočiau ir cituočiau..
nes labai sušildo širdį...
nes tikiu, kad
"akys yra aklos. Reikia ieškoti širdimi."

4 komentarai:

  1. uff!! Mn labai patiko!! Gal del santykio i mazaji princa, gal del nuosirdumo ir paprastumo. `bet kazkas velniskai idomaus. :)

    AtsakytiPanaikinti