2012 m. vasario 10 d., penktadienis

Didžiųjų žmonių meilės laiškai


Tikrai nebūtina būti rašytoju, kad parašytum meilės laišką. Kai kalba nuoširdumas ir šiluma, kurią nori dovanoti kitam žmogui, žodžiai patys liejasi. Nes svarbiau ne kaip parašyta, o kas parašyta. Ši knyga - puikus to pavyzdys. Daugybė didžių vyrų (politikai, verslininkai, karaliai, kompozitoriai, rašytojai, filosofai, kariai...), o tokie maži, silpni ir "nusižeminę" prieš meilę. Karalius Henrikas VIII, Napoleonas Bonapartas, Bethovenas, Mocartas, Šumanas, Didro, Baironas, Balzakas, Hugo, Markas Tvenas, Oskaras Vaildas, Džonas Kitsas ir daugybė kitų... Visi skirtingi Gyvenimuose, bet labai panašūs Meilėje.
Pateikiu keletą citatų iš labiausiai sužavėjusių, įsiminusių laiškų.

** "Nieko nėra sunkiau pasaulyje, kaip būti įsimylėjusiam ir kartu tvarkyti verslo reikalus. <...> Šį rytą vienas ponas paklausė manęs: "Kokios naujienos iš Lisabonos?" Aš atsakiau: "Ji nuostabiai graži." Kitas panoro sužinoti, kada paskutinį kartą buvau Hamptono teismo rūmuose. Atsakiau: "Antradienį, lygiai po dviejų savaičių." Likus dviems savaitėms iki vestuvių savo mylimajai rašė Ričardas Stilis - politikas ir žurnalistas.

** "Mylėčiau tave dar labiau, negu myliu, jeigu žinočiau kaip." Didro

** Bethovenas buvęs sunkaus būdo, nevaldomų emocijų vyras, o laiškai... kokie jautrūs, kokie filosofiški, kokie egzistentiški: "Ten, kur aš, ten ir tu su manimi, mes abu, ir aš pasirūpinsiu, kad galėčiau gyventi su tavim. Koks gyvenimas! Taigi! Be tavęs - nuolat persekiojamas žmonių gerumo - trokšdamas uždirbti bent tiek nedaug, kiek jie uždirba, - žmogaus panieka žmogui - tai kelia man skausmą - ir kai galvoju apie save ir Visatą, kas esu aš, kas yra jis - tas, kurį vadina didžiausiu, - ir vis tiek - čia vėl slypi žmogaus dieviškumas. Verkiu pagalvojęs, kad pirmąją mano žinią gausi tikriausiai tik šeštadienį - nes tu irgi myli - bet aš myliu tave stipriau - tik niekada nesislėpk nuo manęs. Labanakt - išgersiu gydomojo vandens ir eisiu miegoti. O Dieve - taip arti! taip toli! Mūsų Meilė nėra tikrasis rojaus statinys, bet jis tvirtas kaip dangaus citadelė."

** Labai prajuokino Mocarto laiškai žmonai Konstancai: "Brangioji žmonele, noriu daug ko tavęs paprašyti. Maldauju, kad tu
1) neliūdėtum
2) rūpintumeisi sveikata ir jaustum pavasario vėjelį
3) nevaikštinėtum viena, geriau visai nevaikštinėtum <...>"; "Džiaugiuosi, kad turi gerą apetitą - bet tas, kuris daug ėda, daug ir šika - ne, norėjau pasakyti, daug vaikšto." Tiesmukiškas žmogus. :)

** Ir bene labiausiai man galvoj ir kažkur dar giliau įstrigęs laiškas - Šumano laiškas mylimajai, vėliau žmonai Klarai. Toks vaikiškai žaismingas, vaikiškai naivus ir toks vaikiškai tikras:
"Brangioji ir gerbiamoji Klara,
Yra žmonių, kurie nekenčia grožio, kurie teigia, kad gulbės yra tik didesnės žąsys. Tada būtų pateisinama sakyti, kad atstumas yra tik artumas, nustumtas toliau. Iš tikrųjų taip ir yra, nes kalbuosi su tavimi kasdien (taip, dar švelniau negu paprastai) ir žinau, kad tu mane supranti. Iš pradžių turėjau visokių planų, kaip mums susirašinėti. Pavyzdžiui, norėjau imti viešai susirašinėti muzikos žurnale; tada norėjau pripildyti savo oro balioną (žinai, kad aš jį turiu) laiškų idėjomis ir paleisti jį pučiant palankiam vėjui, kad skristų tikslo link... Norėjau sugauti drugelių, kad jie neštų tau mano laiškus. Norėjau siųsti savo laiškus iš pradžių į Paryžių, kad tu atplėštum juos smalsaudama, o tada nustebusi patikėtum, kad esu Paryžiuje. Buvau sumanęs daug nuostabių svajonių, ir tik šiandien postilion (laiškininko) ragas pabudino mane iš jų. Beje, brangioji mano Klara, laiškininkai veikia mane magiškai, kaip geriausios kokybės šampanas. Regis, žmogus netenki galvos, širdis tampa tokia džiugiai lengva, kai išgirsti linksmą jų trimitavimą pasauliui. Jie man yra tikri ilgesio valsai, tie trimito garsai, jie primena mums apie tai, ko neturime. Kaip sakiau, laiškininkas trimitu perkėlė mane iš senųjų sapnų į naujus..."

Siūlau pažiūrėti nuostabų filmą "Švytinti žvaigždė"/ "Bright Star". Apie didį anglų poetą Džoną Kitsą. Kur išgirsite aktorių lūpomis skaitomus jo meilės laiškus. Nors neabejoju, kad visi "knygininkai" jau yra jį matę. :)






***
O kaip jūs? Ar yra belikę taip idealizuojančių Meilę žmonių "ant svieto"? :) Ar bent retkarčiais parašote meilės laišką? Ar bent retkarčiais gaunate meilės laišką?
Nebe tie laikai? Nebe tokie žmonės?
Ech...

3 komentarai:

  1. Šią knygą turiu visada rankinėje, ypač patinka paskaitinėt važiuojant į paskaitas. :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Man meilės laiškai yra kažkas nuostabaus... :) Tie tikri, kvepiantys, rašyti ranka laiškai... Net ir praėjus keliems metams juos norisi glausti prie širdies. Esu gavusi meilės laiškų, tačiau dar tada kai abu su tuo žmogumi buvome labai vaikiški ir, žinoma, naiviai žiūrėjom į meilę, tačiau tai prisimenu su šypsena veide. Meilei reikia to vaikiško naivumo, kad ji būtų tikrai graži. Todėl labai vertinu pirmąją meilę. :)) Dabar meilės laiškų, deja, niekas man nerašo, o ir aš nerašau, bet vis tikiuosi, kad dar kada nors teks tokį skaityti ir pačiai rašyti. :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Viešpatie, tokie subtilūs reikalėliai, o komentarai lyg iš praėjusio amžiaus - iš 2012 m. Gaila, aš jau sena ir meilės laiškų niekas nerašo... Jau įpusėjo 2017-ieji...

    AtsakytiPanaikinti