2014 m. birželio 2 d., pirmadienis

Poezijos pavasaris 2014 Šilavoto Davatkyne (Prienų raj.)

Matot, nutiko taip, kad vieno žmogaus nelaimė man atnešė didelę laimę. Senokai tat buvo. Vieno mokytojo lituanisto nosis nebeapsikentė ant knygų besikaupiančių dulkių. Nors akys liūdėjo, istorija baigėsi taip, kaip ir turėjo baigtis: savo biblioteką jis padovanojo man. Pamenu, kalbėjau mažai. Tik galva linkčiojau. Tikrai būsiu kaip jūs. Tikrai visus išmokysiu mylėt knygas. Tuomet tikrai nesupratau, kad jam turėtų būti baisiai skauda. Supratau tik savo laimę. Į bagažinę kraunamą laimę. Ant galinių sėdynių kraunamą laimę. Iš vienų namų į kitus namus vežamą laimę. Tuomet ir sutikau vienplaukį prie plento Dabrišių. Naktys buvo ypatingai žvaigždėtos. Buvo mat kaimas ir vasara. O man net to nereikėjo. Mano kambary sutilpo visi metų laikai, visi dangaus kūnai, visi miestai ir kaimai. Skaitydavau Dabrišiaus eilutes, o perskaitydavau mokytojo širdį. Mano širdis iš paskos uždususi bėga. Prieš tampant poetu, Dabrišius man buvo dovana pamokos, kaip reikia dalintis, kaip reik nebijot atsisveikint su tuo gi, ką myli. Prieš dvylika metų. Ar kada pagalvojau, kad jis man taps tikras? Negalvojau.
Antaną A. Jonyną sutikau kur kas anksčiau. Prieš tampant poetu, jis man buvo daina. Muzikos mokyklos ansambly. Lig šiolei melodija aidi. Lig šiolei skamba ir žodžiai:
atsisėsk po raudonu šermukšnio medžiu
tamsios uogos kerus išsklaidys iš tylos
atplasnoję strazdai tau vienam pasiguos
aš jų žmogišką balsą girdžiu
po raudonu šermukšnio medžiu
Ar kada pagalvojau, kad jis man taps tikras? Negalvojau.

Bet tapo. Bet sutikau. Akis į akį. Abu.

Čia aš bandau parašyt apie tai, kaip važiavau į Poezijos pavasarį Šilavoto Davatkyne. Ir jie abu ten buvo. Abu skaitė. Vienas dūzgė bitėmis. Kitas kvepėjo bijūnais. Čia aš bandau parašyt apie tai, kad poezija ir yra dūgzti bitėmis, kvepėti bijūnais.
Bandau parašyt, kad poezija yra nebijoti būti laimingu ir nebijoti būti silpnu. Net kai mama neleidžia verkti. Būk stipri, vis kartoja, būk stipri. Nes pati gi verkia tik pasislėpus. O man nebaisu būt silpna. Net lietūs visada lyja poeziją. Kitaip nebūna.


Skaitymuose dalyvavo:
Antanas A. Jonynas
Gintautas Dabrišius
Marius Burokas
Laurynas Katkus
Dainius Gintalas
Aldona Ruseckaitė
Nijolė Kliukaitė - Kepenienė
Peter Sirr (Airija)
Tom Schulz (Vokietija)